vienodabalsis

vienodabal̃sis, -ė (neol.) adj. (2) kuris vienodo balso, garso, monotoniškas: Milžėjos pieną į milžtuves tekina, ir tasai vienodabalsis čiurr, čiurr, čiurr, rodos, labiau žmogų slopina ir miegan verčia Vaižg.